Apie įmonę Spausdinti

apieimone1VĮ „Vilniaus regiono keliai“ – valstybės įmonė, eksploatuojanti valstybinės reikšmės magistralinius, krašto ir rajoninius kelius, esančius Vilniaus apskrities teritorijoje. Šią užduotį privalome vykdyti gerai: plėtoti esamą kelių tinklą, tausoti, saugoti ir gerai prižiūrėti didžiulį valstybės turtą  kelius ir jų statinius. Juos būtina tobulinti, rekonstruoti, kad mūsų keliai kuo geriau tenkintų Respublikos gyventojų transporto bei šalies tranzito poreikius ir atitiktų visus šiuolaikinių kelių techninius ir ekonominius reikalavimus, būtų greiti, patogūs ir saugūs.

 

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ tai:

   • 5 kelių tarnybos,

   • 2777,062 km eksploatuojamų kelių,

   • daugiau nei 9 mln. EUR metinė darbų apimtis.

Pagrindinė darbų kryptis - kelių priežiūra ištisus metus, eismo saugumo užtikrinimas.

 

Truputis kelių istorijos

XIV amžiuje, Vilniui tapus nuolatine Lietuvos valstybės sostine, jis virto žymiu Lietuvos sauskelių centru. Jau buvo žinomas svarbus prekybos kelias MinskasAšmenaMedininkaiVilniusVarėna (MaskvosVaršuvos traktas). Be to, svarbūs keliai iš Vilniaus ėjo per Ukmergę į Rygą, per Trakus į Karaliaučių, iš Vilniaus į Brestą. Strateginiu požiūriu svarbiu keliu KaunasVilnius 1812 metais žygiavo Napoleono kariuomenė.

Kitas reikšmingas kelių tinklo formavimo veiksnys buvo pašto ir keleivių gabenimas. Pagrindiniai pašto keliai per Vilnių buvo: PeterburgasVaršuva, ėję per Švenčionis, Vilnių, Šalčininkus, dar VilniusTrakai, VilniusKaunas, VilniusMinskas. Svarbiausi vieškeliai buvo žvyruoti, tačiau dauguma kelių buvo nutiesti žemės paviršiumi ir tik kai kurie pašto keliai turėjo platesnę važiuojamąją dalį ir šalikelėse iškastus griovius.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 metų lapkričio 11 d. sudaryta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama prof. Augusto Voldemaro, o tų pačių metų gruodžio 6 d. Vilniuje buvo įsteigta Lietuvos Plentų valdyba. Jos viršininku tapo inžinierius Jonas Šimoliūnas. Jis ir pradėjo vykdyti Lietuvos kelių politiką. Tačiau dėl politinių priežasčių 1919 m. sausio 3 d. Lietuvos Vyriausybė iš Vilniaus persikėlė į Kauną. Drauge persikėlė ir Plentų valdyba. 1920 metais, įjungus Vilniaus kraštą į Lenkijos sudėtį, demarkacijos linija perkerta ir šios zonos kelius. Tiesioginio susisiekimo tarp Lietuvos ir Lenkijos nebuvo, todėl Vilniaus krašte kelių tinklas nesivystė, o pasienio zonoje net svarbesnių kelių atkarpos sunyko ir pavirto vietinės reikšmės keliais. 1939 metais kelių tankumas Vilniaus vaivadijoje buvo apie 2,5 karto mažesnis už vidutinius Lenkijos rodiklius. Didesnę reikšmę turėjo tik VilniausBialystokoVaršuvos plentas.   

Vilniuje prie Viešųjų darbų direkcijos buvo sukurtas Kelių departamentas keliams tvarkyti ir prižiūrėti. Svarbesnieji ir labiausiai prižiūrimi buvo šie keliai:

1. Ašmenos traktas (VilniusMedininkaiAšmena);

2. Lydos traktas (VilniusŠalčininkaiLyda);

3. Gardino traktas (VilniusPirčiupiaiGardinas);

4. Ukmergės traktas (VilniusŠirvintos);

5. Švenčionių traktas (VilniusPabradė);

6. Kauno traktas (VilniusLentvarisTrakai).

1938 metais Lenkijos vyriausybė pradėjo kelio darbus Kauno trakte. Nuo Vilniaus iki Lazdėnų iš betono blokelių buvo įrengta danga (inž. Trelinsko konstrukcija). Tai labai stipri danga, išlaikiusi visą karo meto sunkųjį transportą ir iki šiol likusiuose po magistralės ištiesinimo ruožuose tebetarnaujanti vietiniam transportui kaip rajoninio kelio ruožai.

1938 m., užmezgus diplomatinius santykius su Lenkija, kilo būtinybė atkurti susisiekimą tarp abiejų valstybių. Tuo laiku strateginiais tikslais Lenkijos vyriausybė jau buvo nutiesusi minėtą betono blokelių plentą nuo Vilniaus iki Lazdėnų. Lietuvoje taip pat jau 1939 m. vasario 18 d. buvo pritarta KaunoVilniaus plento tiesimui (iki sienos). Taip po aštuoniolikos metų pertraukos 1938 m. balandžio 9 d. anksčiau laiko paleistas tiesioginis susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno. Tai kelias VilniusRykantaiVievisŽiežmariaiRumšiškėsPetrašiūnaiKaunas.

1939 m. rugsėjo mėn., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva atgavo savo senąją istorinę sostinę Vilnių. Su atgautu siauru Vilniaus krašto ruožu Lietuvai atiteko ir kelių ūkis. Tai pagrindiniai keliai VilniusŠvenčionys, VilniusEišiškės, VilniusŠalčininkai, VarėnaEišiškės, VilniusKaunas (atkarpa iki buvusios sienos). Kelių priežiūrai ir tvarkymui jau lapkričio mėnesį įsteigtas Vilniaus kelių rajonas. Pirmuoju viršininku buvo paskirtas Vladas Petkūnas, jo pavaduotoju – Povilas Juspaitis.

Kelių rajono sudėtyje buvo numatyti projektavimo, kelių statybos ir eismo skyriai. Rajono žinioje  458 km kelių, padalinti į 6 distancijas. Sudarytos ir 6 naujos plentų statybos distancijos: keliams VilniusŠumskas, NemenčinėBuivydžiai, PerempėValkininkai, PaberžėLietuvos siena bei prie Vilniaus ir prie Rykantų praeinantiems keliams prižiūrėti. Taip, po 19 metų okupacijos,  prasidėjo susisiekimo kelių tvarkymo darbai, kuriuos netrukus nutraukė II pasaulinis karas. Karo metu karinė technika suniokojo Vilniaus krašto, kaip ir visos Lietuvos, silpnas kelių dangas. Labiausiai nukentėjo tiltai, kuriuos besitraukiančios kariuomenės degino ar net sprogdino. Taip pat buvo išvežta arba sunaikinta kelių technika.

1944 metų antroje pusėje, Sovietų armijai užėmus Vilniaus kraštą, vėl buvo atkurta SSSR kelių valdymo sistema. Plentų valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius kapitonas Vladislovas Martinaitis. Lietuvos kelių priežiūra ir atstatymu pradėjo rūpintis dvi žinybos. Sąjunginės reikšmės keliai priklausė Plentų valdybai, o respublikinės – Vyriausiajai kelių valdybai. Vilniaus kraštui buvo įkurti du ruožai: respublikinės reikšmės KER (kelių eksploatacijos ruožas) ir sąjunginės reikšmės KER-121.

Vilniaus kelių eksploatacijos ruožui Nr. 121 buvo skirta prižiūrėti ir remontuoti 235 km. kelių tokiais maršrutais:

MinskasVilnius  30,3 km;

VilniusLyda  42,8 km;

VilniusUkmergė  37 km;

VilniusPolockas – 27,9 km;

VilniusŠvenčionysŠvenčionėliai – 97 km.

Iš jų: baltos skaldos danga –  95 km, akmens grindinio  128 km, žvyro danga  12 km.

Gamybinėms užduotims atlikti KER Nr. 121 turėjo vieną traktorių XTZ, vieną prikabinamą greiderį, vieną automašiną GAZ ir vieną automašiną ZIS-5. Medžiagos keliams prižiūrėti ir taisyti į vietas daugiausiai buvo vežamos arkliais kinkomu transportu, o taisymo darbai atliekami rankomis. 

Pasibaigus karui, KER-121 gamybinė bazė pamažu plėtėsi. 1947 m. pradėta statyti bitumo bazė, kurioje 1949 m. sumontuota pirmoji Vilniaus krašte asfaltbetonio maišyklė. 1948 m. Sudervėje įrengta 2200 m3/mėn pajėgumo akmenskaldė. Pamažu daugėjo ir kitų kelių tiesimo mechanizmų parkas. Tai leido jau 1950 m. kelyje VilniusUkmergė įrengti pirmą juodos dangos ruožą.

1956 m. Vilniaus KER ir KER-121 buvo sujungti. Naujai įmonei buvo suteiktas Vilniaus Autokelių valdybos pavadinimas. Toliau vykstant reorganizavimui, 1966 metais Autokelių valdybos bazėje buvo įkurta Vilniaus autokelių eksploatavimo linijinė valdyba, o 1990 m.  Vilniaus valstybinė kelių valdyba. Daug kartų keitėsi įmonės pavadinimas, daug ir įvairių uždavinių priklausomai nuo gyvento laikotarpio teko spręsti. Po karo pagrindiniai uždaviniai buvo kelių tinklo plėtojimas ir atstatymas, o vėlesniu laikotarpiu  tų kelių modernizavimas, plėtojimas, rekonstravimas.

19491959  metais  Vilniaus valstybinei kelių tarnybai vadovavo S. Paliulis.  Nuo 1959 m. viršininku buvo paskirtas Č. Radzinauskas. Jam 1965 metais išėjus dirbti į Respublikinę gamybinę autokelių valdybą, viršininko pareigas vėl perėmė S. Paliulis. Nuo 1974 metų viršininko pareigas ėjo G. Paviržis, kurį 1977 metais pakeitė A. Pletas. Jis išdirbo Vilniaus valstybinės kelių valdybos viršininku 18 metų, iki 1995 metais įvykusios reorganizacijos.

1995 m. Vilniaus valstybinė kelių valdyba buvo reorganizuota į VĮ „Vilniaus regiono keliai“, sujungus buvusias savarankiškas Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus kelių įmones. Direktoriumi paskirtas S. Kalvaitis. 2008 metais jį pakeitė P. Džervus. Įmonė šiuo metu prižiūri 2777,062 km kelių, iš jų: 207,561 km magistralinių, 700,635 km krašto ir 1868,866 km rajoninių kelių.

 

Įmonės strateginiai tikslai

1. Saugaus eismo keliuose užtikrinimas 

Saugaus eismo keliuose užtikrinimas yra pirmas ir pagrindinis įmonės uždavinys. Svarbiausia šio uždavinio įgyvendinimo dalis – „juodųjų dėmių“ ir kitų avaringų ruožų likvidavimas. 2011 m. duomenimis, įmonės prižiūrimuose keliuose yra 12 „juodųjų dėmių“. Iš jų 2 „juodosios dėmės“ yra magistraliniame kelyje A6 Kaunas–ZarasaiDaugpilis, likusios 8 – krašto keliuose ir 2 rajoniniuose keliuose. „Juodosios dėmės“ nėra pastovios, todėl kiekvienais metais yra atliekama įskaitinių eismo įvykių analizė ir naujų „juodųjų dėmių“ vietų nustatymas, dėl to kasmet būtina sudaryti inžinerinių priemonių planus „juodosioms dėmėms“ ir avaringiems ruožams likviduoti.

Siekiant užtikrinti saugų eismą prižiūrimuose keliuose, įmonės eismo saugumo specialistų uždavinys - pritaikyti inžinerines eismo saugumo priemones, kurios fiziškai neleistų eismo dalyviams nusižengti kelių eismo taisyklėms, o avarijos atveju maksimaliai sušvelnintų jos pasekmes. Tuo tikslu atliekama sankryžų rekonstrukcija – vieno lygio sankryžos rekonstruojamos į žiedinio tipo sankryžas, į šviesoforinio reguliavimo arba į dviejų lygių sankryžas. Kelių ruožuose, kuriose kyla pavojus nuvažiuoti nuo kelio sankasos, įrengiami apsauginiai atitvarai. Siekiant užtikrinti saugų transporto priemonių greičio režimą gyvenamosiose teritorijose, įrengiamos fizinės greičio lėtinimo priemonės – greičio lėtinimo kalneliai, iškilios pėsčiųjų perėjos arba kelio nelygumai „plato“ bei kelio trasos iškreivinimai.

Pėstieji ir dviratininkai – labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai, todėl jų saugumui užtikrinti rengiami pėsčiųjų ir dviratininkų takai, pėsčiųjų perėjose numatomos saugumo salelės, rengiamos iškilios pėsčiųjų perėjos, o prieš jas atliekamas kelio dangos pašiurkštinimas.

Geras matomumas kelyje taip pat labai svarbus, todėl yra pašalinami medžiai ir krūmai, augantys arti važiuojamosios dalies krašto ir mažinantys matomumą.

Jeigu neįmanoma eismo dalyvio apsaugoti nuo potencialios nelaimės, būtina jį apie tai įspėti, tuo tikslu visose „juodosiose dėmėse“ ir avaringuose ruožuose yra įrengiami padidinto atspindimumo įspėjamieji kelio ženklai, kur leidžia galimybės, rengiamos įspėjamosios triukšmo juostos ant kelio dangos, prie mokyklų ir kitų mokymo įstaigų įrengiami padidinto atspindimumo kelio ženklai „vaikai“ ir ,,pėsčiųjų perėja“, kelių vingiuose įrengiami kelio ženklų Nr. 146/147 segmentai, atliekamas ne tik kelio dangos ašinės, bet ir šoninių linijų horizontalus ženklinimas.

Įmonės saugaus eismo specialistai taip pat vykdo švietėjišką saugaus eismo veiklą: rašomi straipsniai saugaus eismo tematika, vykdomos įvairios agitacinės ir švietėjiškos saugaus eismo akcijos: mokyklose rengiami kūrybinių darbų konkursai saugaus eismo tema, pėstiesiems eismo dalyviams dalinami atšvaitai, dviratininkams – šviesą atspindinčios liemenės, demonstruojami diržų efektyvumo demonstravimo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginiai. Saugaus eismo klausimais glaudžiai bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, bendruomenėmis, seniūnijomis, policija bei bažnyčiomis.  

 

2. Kelių ir tiltų priežiūra 

Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2011m. kovo 15 d. įsakymu Nr.V-80 ,, Dėl valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių techninės priežiūros privalomų darbų finansavimo 2011 metais patvirtinimo”, Kelių priežiūros vadovo I dalimi “Automobilių kelių priežiūros normatyvai” PN-05 , patvirtintais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-14 ( Žin., 2006, Nr.55-1994; 2008, Nr. 53-1995 ) ir 2011 metų valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros privalomų darbų 2011 m. kovo 24 d. sutartimi Nr. S-115 tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybės įmonės ,,Vilniaus regiono keliai” , Valstybės įmonė ,,Vilniaus regiono keliai” įpareigota vykdyti privalomus kelių techninės priežiūros darbus 2756,753 km turto patikėjimo teise valdomų ir naudojamų valstybinės reikšmės kelių, užtikrinant visų kelių ne žemesnę kaip 70 procentų bedefektę priežiūrą pagal šiuos lygius:

- magistralinius kelius – iš viso 207,561 km – pagal magistralinių kelių II lygį žiemą važiuojamąją dalį ir pagal magistralinių kelių III lygį vasarą ir žiemą kitus kelio elementus;

- krašto kelius – iš viso 700,635 km – pagal krašto kelių II lygį žiemą važiuojamąją dalį ir pagal krašto kelių III lygį vasarą ir žiemą visus kitus kelio elementus;

- rajoninius kelius su asfalto danga, kuriuose eismo intensyvumas yra didesnis nei 1000 aut. per parą  iš viso 264,515 km – pagal rajoninių kelių I lygį žiemą važiuojamąją dalį ir pagal rajoninių kelių III lygį vasarą ir žiemą visus kitus kelio elementus;

- jungiamuosius kelius magistralinių kelių skirtingų lygių sankryžose – iš viso 7,96 km – pagal rajoninių kelių I lygį žiemą važiuojamąją dalį ir pagal rajoninių kelių III lygį vasarą ir žiemą visus kitus kelio elementus;

- rajoninių kelių pavojingus ruožus – iš viso 337,908 km – pagal rajoninių kelių II lygį žiemą važiuojamąją dalį ir pagal rajoninių kelių III lygį žiemą ir vasarą visus kitus kelio elementus;

- likusius rajoninius kelius – iš viso 1266,443 km – pagal rajoninių kelių III lygį žiemą ir vasarą. 

 

3. Kelių tinklo ir infrastruktūros tobulinimas bei plėtimas 

a) Valstybinės reikšmės kelių rekonstravimas ir remontas.

Tęsiant jau pradėtus darbus, 20122014 m. planuojama toliau rekonstruoti magistralinių ir krašto kelių dangas, pritaikant jas 11,5 t. ašies apkrovai. Magistraliniame kelyje A14 VilniusUtena antrame etape 4 eismo juostų įrengimas planuojamas pratęstas nuo 16 km. iki 21 km., prieš tai įrengiant dviejų lygių sankryžą ir nuvažiavimus su rajoniniu keliu Nr. 5210 BendoriaiRiešėKalinas. Bus pradėtas transeuropinio tinklo kelio E85 (A15) VilniusLyda 30,341,5 km rekonstravimas. Toliau bus stiprinamos dangos keliuose A3 VilniusMinskas ir A4 VilniusVarėnaGardinas, rekonstruojami krašto keliai Nr. 111 UtenaKaltanėnaiŠvenčionys, Nr. 115 UkmergėMolėtai. Toliau bus tęsiamas Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio, sutampančio su krašto keliu Nr. 106 Naujoji VilniaRudaminaPaneriaiGariūnai, rekonstravimas. Planuojamas rajoninio kelio Nr. 5241 Privažiavimas prie Buivydiškių rekonstravimas.Planuojama kasmet suremontuoti apie 30 km. juodų dangų.

b) Žvyrkelių asfaltavimas.

2012-2014 m. planuojama kasmet išasfaltuoti apie 10-20 km. žvyrkelių.

c) Tiltų ir vandens pralaidų statyba, rekonstravimas bei remontas.

Įmonėje sukurta specializuota tiltų ir pralaidų remonto brigada. Kiekvienais metais savo jėgomis planuojama suremontuoti apie 10 tiltų. Rangovų jėgomis 20122014 m. planuojama suremontuoti po 4 tiltus kasmet.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos pavedimu dalį projektinės dokumentacijos ruošia įmonė. Tai žvyrkelių asfaltavimo programa, juodų dangų stiprinimo programa, eismo saugumo priemonių įgyvendinimas, juodų dangų paviršiaus apdaro darbai, tiltų ir vandens pralaidų remonto darbai, kelių inventorizavimo darbai. Šiai užduočiai atlikti įmonėje yra atestuotų specialistų.

 

4. Aplinkosauginių priemonių keliuose įgyvendinimas 

Tiesiant bei rekonstruojant kelius, ruožuose, einančiuose per gyvenvietes, sutvarkoma ir apželdinama teritorija ir įdiegiamos eismo saugumo priemonės. Išasfaltavus žvyrkelį, sumažėja dulkėjimas kelyje, triukšmo lygis, pagerėja važiavimo komfortas. Rekonstruojant kelius, numatomos pralaidos varliagyviams, miškingose vietose apsaugai nuo laukinių žvėrių keliai aptveriami tvora.