Eismo saugumas Spausdinti

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ yra Vilniaus apskrityje esančius valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti ir eismo saugumą juose užtikrinanti valstybės įmonė. Būtent eismo saugumo užtikrinimas ir yra įmonės pagrindinis tikslas, kuris yra įgyvendinamas likviduojant „juodąsias dėmes“ bei kitus avaringus ruožus.

eismosaugumas1

„Juodųjų dėmių“ vietos ir jų skaičius nėra pastovus. Todėl kasmet yra atliekama eismo įvykių analizė, siekiant identifikuoti „juodųjų dėmių“ išsidėstymą visame kelių tinkle bei jų kiekį. Atsižvelgiant į gautus analizės rezultatus, yra sudaromi inžinerinių eismo saugumą gerinančių priemonių planai „juodosioms dėmėms“ ir avaringiems ruožams likviduoti.

eismosaugumas2

Tokių planų sudarymu ir jų įgyvendinimu užsiima įmonės eismo saugumo specialistai. Darbuotojų uždavinys - pritaikyti inžinerines eismo saugumo gerinimo priemones, kurios fiziškai neleistų eismo dalyviams nusižengti Kelių eismo taisyklėms, o eismo įvykio metu maksimaliai sušvelnintų jo pasekmes. Minėtam uždaviniui įgyvendinti yra atliekamos sankryžų rekonstrukcijos, kai vieno lygio sankryžos rekonstruojamos į žiedines, šviesoforinio reguliavimo ar į dviejų lygių sankryžas. Kelių ruožuose, kuriose kyla pavojus nuvažiuoti nuo kelio sankasos, įrengiami apsauginiai atitvarai. Atitvarais aptveriami ir pavojų eismo dalyviams keliantys medžiai, akmenys bei kiti, arti važiuojamosios kelio dalies krašto esantys, statiniai. Siekiant užtikrinti saugų transporto priemonių greičio režimą gyvenamosiose teritorijose, įrengiamos fizinės greičio mažinimo priemonės tokios kaip: greičio mažinimo kalneliai, iškilios pėsčiųjų perėjos, kelio trasos iškreivinimas ar susiaurinimas – vadinamieji „miesto vartai“ - ir kitos priemonės. Rekonstruojant ar remontuojant valstybinių kelių ruožus, juose iš anksto numatomos eismo saugumą gerinančios priemonės. Didelis dėmesys yra kreipiamas į labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius - pėsčiuosius ir dviratininkus. Jų saugumui užtikrinti rengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, pėsčiųjų perėjose numatomos saugumo salelės ir kryptinis apšvietimas, rengiamos iškilios pėsčiųjų perėjos bei pėsčiųjų viadukai.

Jeigu neįmanoma eismo dalyvio apsaugoti nuo potencialios nelaimės, būtina jį apie tai įspėti. Todėl "juodosiose dėmėse" ir avaringuose ruožuose yra įrengiami padidinto atspindžio įspėjamieji kelio ženklai.

eismosaugumas3a

Padidinto atspindžio įspėjamieji kelio ženklai „vaikai“ bei „pėsčiųjų perėja" yra rengiami prie mokyklų ir kitų mokymo įstaigų. Taip siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį į mūsų mažiausius eismo dalyvius, kurie, deja, ne visada būna pakankamai dėmesingi. Didesnio vairuotojų dėmesio sutelkimo siekiama ir ties kelio vingiais. Čia yra įrengiami kelio ženklų Nr.146/147 segmentai. Kelio trajektorijai pažymėti yra atliekamas ne tik kelio dangos ašinės, bet ir šoninių linijų horizontalus ženklinimas, kelkraščiuose įrengiami signaliniai stulpeliai.

Analizuodami eismo įvykių statistiką bei žvelgdami į ateitį, saugaus eismo specialistai koncentruojasi į jaunųjų eismo dalyvių lavinimą. Yra siekiama užauginti sąmoningus eismo dalyvius, kurie gebėtų tinkamai įvertinti įvairias situacijas keliuose bei užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Tad švietėjiška veikla intensyviai yra vykdoma Vilniaus apskrities mokyklose bei vaikų darželiuose.

eismosaugumas4a

Siekdami supažindinti visuomenę su eismo įvykių tendencijomis bei jų pasekmėmis, yra publikuojami straipsniai saugaus eismo tematika, vykdomos įvairios agitacinės ir švietėjiškos saugaus eismo akcijos, kurių metu pėstiesiems yra dalinami atšvaitai, dviratininkams – šviesą atspindinčios liemenės, susirinkusiems demonstruojami diržų efektyvumo demonstravimo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginiai. Saugaus eismo klausimais glaudžiai bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, seniūnijomis, policija, bendruomenėmis bei bažnyčiomis.

 

 

Avaringumo statistika VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prižiūrimuose keliuose 2016 metais

VĮ “Vilniaus regiono keliai” prižiūrimuose keliuose buvo užfiksuota 109 įskaitiniai eismo įvykiai kurių metu žuvo 15 ir buvo sužeista 116 eismo dalyvių (1.1 pav.). Žuvusiųjų tarpe: 5 pėstieji, 2 dviratininkai ir 8 važiavusieji lengvaisiais automobiliais. Didžioji dalis pėsčiųjų, dviratininkų nukentėjo dėl atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių / skleidžiančių elementų neturėjimo, ko pasėkoje nebuvo laiku pastebėti kitų eismo dalyvių. Tuo tarpu didžioji dalis nukentėjusiųjų, kurie važiavo lengvaisiais automobiliais, patyrė sužalojimus dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio ar tinkamai neįvertintos kelio trajektorijos.

Neskaitant įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai arba vairuotojai neturintys teisės vairuoti transporto priemonės, per 2016 m. įvyko 87 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 11 (1.1. pav.) ir buvo sužeista 92 eismo dalyviai.

Lyginant 2015 ir 2016 metų statistinius duomenis išaiškėjo, kad žuvusiųjų skaičius sumažėjo 34,8 %, sužeistųjų skaičius sumažėjo 13,4 % o eismo įvykių buvo užfiksuota 10 vienetų mažiau (10,1 %). Vidutiniškai kas 7 nagrinėjamas eismo įvykis nusinešė žmogaus gyvybę ir jame nukentėjo vidutiniškai 0,83 eismo dalyvio. Neskaitant įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai arba vairuotojai neturintys teisės vairuoti transporto priemonės, žuvusiųjų skaičius sumažėjo 35,3% o sužeistųjų skaičius sumažėjo 12,4 %.

eismosaugumodinamika2017

1.1 pav. Eismo įvykių ir jų pasekmių dinamika 2007-2016 m.

 

1.1 pav. matyti, kad visi pateikti rodikliai stabilizavosi ir santykinai minimaliai kinta nuo 2013 metų. Šiais metai išaugo tik įskaitinių eismo įvykių skaičius, tuo tarpu kiti rodikliai toliau tendencingai mažėja.

eismosaugumoivykiai12017

1.2 pav. Įskaitinių eismo įvykių skaičiaus pasiskirstymas procentais

 

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiais, daugiausia įskaitinių eismo įvykių įvyko Vilniaus kelių tarnybos prižiūrimuose keliuose (1.2 pav.). Šiame kelių tinkle buvo sužeista ir daugiausia eismo dalyvių (1.4 pav.). Tuo tarpu žuvusiųjų skaičius didžiausias užfiksuotas Ukmergės kelių tarnybos prižiūrimuose keliuose (1.3 pav.). Tokius avaringumo rodiklius įtakoja žymiai didesnis eismo intensyvumas, lyginant su kitomis kelių tarnybomis.

eismosaugumoivykiai22017

1.3 pav. Žuvusiųjų eismo dalyvių skaičiaus pasiskirstymas procentais

 

eismosaugumoivykiai32017

1.4 pav. Sužeistųjų eismo dalyvių skaičiaus pasiskirstymas procentais

Atnaujinta Šeštadienis, 2017 vasario 11 07:11